Peržiūra sudaryta iš pačių riedlentininkų kurtų „skeitų video“, kurie veikia kaip mokymo priemonės ir įkvėpimo šaltiniai bei nuo pat „skeitinimo“ atsiradimo padeda plisti šiai kultūrai visame pasaulyje, įskaitant ir Rytų Europą. Šie video atskleidžia ne tik gyvą ir nuolat kuriamą riedlentininkų santykį su miestų erdvėmis bei taip atveriamas naujas riedlenčių sporto ir pačių erdvių galimybes, bet ir kintančias mados, muzikos bei kinematografijos tendencijas – visa tai, kas yra neatsiejama nuo riedlenčių kultūros.
Visuose peržiūrai atrinktuose video nuotaika kuriama kūrybiškai naudojant įvairias judančių vaizdų kūrimo priemones – efektus, montažą, garso takelį ar siužetą. Keli iš šių kūrinių jau yra tapę pasauline ar vietine žanro klasika: amerikiečio Spike’o Jonze „Video Dienos“ (1991) ar estų Ats Luik ir kt. „Lõuend” (2003). „Lõuend” skamba populiari devinto ir dešimto dešimtmečio estų muzika, o vizualiniai intarpai primena eksperimentinius lo-fi kokybės JAV skeiterių video, kurtus 10 dešimtmečio pradžioje, pavyzdžiui, legendinį riedlenčių kompanijos Alien Workshop video „Memory Screen“ (1991). „Memory Screen“, kuris šiuo metu yra viešai pasiekiamas YouTube paskyroje, yra vienas iš tų „skeitų video“, kurie dėl savo meninės formos, ilgų su „skeitinimu“ tiesiogiai nesusijusių elementų (situacijų, vaizdo efektų) peržiūrų metu glumino ir kai kuriuos riedlentininkus – tą auditoriją, kuriai šie filmai ir buvo skirti. Estetikos santykis su funkcija, jų tarpusavio ribos ir klausimas, kiek jos sąlygoja „skeitų video“ cirkuliavimą skirtingose industrijų ir kultūros srityse (riedlenčių sporto ir subkultūros, meno pasaulio, kino), buvo pagrindiniai atspirties taškai kuriant ir šią peržiūrą.
Naujesnis estų kūrėjo Antti Sinitsyn video „SPB“ (2018) buvo atrinktas peržiūrai ir dėl savo kinematografijos, ir dėl Vakarų bei sovietinės kultūros ženklų persimaišymo, ir kaip „Lõuend” tąsa. Sauliaus Petrošiaus filmas „One Night” kiek „išmuša“ iš tradicinio „skeitų video“ žanro ir žiūrisi labiau kaip savarankiškas filmas. Taip atsitinka todėl, kad šiame filme už riedlenčių triukus svarbesnis pats pasakojimas ir vasariškos Vilniaus nakties atmosfera. Šią liniją pratęsia ir „Filmas apie Pablo“ (2021), kuriame pagrindinis dėmesys, skirtas įtakingam riedlentininkui Pablo Ramirezui (1993–2019), San Fransisko riedlentininkų bendruomenės nariui, prieš kelerius metus žuvusiam „skeitinimo“ metu. Jo draugo filmų kūrėjo Lucos Balserio sukurtas jautrus trumpanetražis filmas atskleidžia Pablo gyvenimo, kuriame betarpiškai dalyvavo ir „skeitinimas“, džiaugsmą. Pablo Ramirezo (skeiterių bendruomenėje dar žinomo kaip „P-Splifff“) istorija ir visa San Fransisko skeiterių scena garsėja savo beprotiškais triukais stačiomis ir važinėjimui riedlente absoliučiai netinkamomis San Fransisko kalvomis. Iki Pablo ir kitų šio miesto riedlentininkų toks „skeitinimas“ niekada nebuvo praktikuojamas. Pablo ir jo bendraminčių ideologija atskleidžia, kad riedlenčių kultūra ir šiandien gali būti performatyvi, rizikinga bei tampriai suaugusi su urbanistine aplinka.
Seansą pristatys architektė-riedlentininkė Karolina Galvydytė, šiuo metu Žirmūnuose projektuojamo skulptūrų ir riedlenčių parko vadovė.
