Metai: Šie metai

Filmas: „Jūra ir jos bangos“

„Jūra ir jos bangos“ (rež. Liana Kassir, Renaud Pachot, 2023 m., 121 min.)

Aistringa odė Beirutui – tam neramiam, bet kerinčiam miestui. Ši istorija apie naktį, praleistą prie dokų, kur brolis ir sesuo Mansouras ir Najwa nerimastingai laukia laivo, turinčio juos nuplukdyti į Norvegiją, yra tarsi iš tamsos sukomponuota poema. Iš nakties išnyra vietiniai personažai, kiekvienas su savo istorija, atskleidžiančia vis kitą šios sužeistos kultūros aspektą. Visos jos susilieja į pasakojimą, kuris yra kartu ir dokumentinis, ir siurrealus, sustiprintas netikėtais muzikiniais intarpais, šviesos properšomis, staiga apšviečiančiomis miesto dangoraižius, ir žmonėmis, kurių vargai lieka paslaptyje. Savo debiutinėje dramoje Liana ir Renaud pasitelkė naują kinematografinę kalbą, siekdami nušviesti gilią miesto traumą.

Filmą pristatys kuratorė Marija Nemčenko

Filmų programa: „Beieškant šaknų“

Meninkės Zumrad Mirzalieva iš „DAVRA Research Collective“ kuruota programa sujungia keturis filmus, kurie narsto kintančias namų, šeimos ir priklausomybės reikšmes Vidurinėje Azijoje. Judėdami tarp asmeninės atminties ir kolektyvinės ideologijos, šie kūriniai tyrinėja, kaip išvietinimas ir išnykimas – ar tai būtų rūšių, idealų, ar kalbų – toliau formuoja regiono vaizduotę. Kartu filmai seka trapias sąsajas tarp praeities ir dabarties, gvildenant netekties, paveldėjimo ir transformacijos temas.

Filmus pristatys kino ir medijų tyrėja, kino kuratorė Ilona Jurkonytė

Filmas: „Gazoje su Hasanu“

„Gazoje su Hasanu“ (rež. Kamal Aljafari, 2025 m., 106 min.)

Neseniai buvo iš naujo atrastos trys MiniDV juostelės, įamžinusios gyvenimą Gazoje 2001 metais. Tai, kas prasidėjo kaip 1989 metais sutikto kalėjimo draugo paieška, virto netikėta kelione per visą Gazos ruožą nuo šiaurės iki pietų su vietiniu gidu vardu Hasanas, kurio likimas lieka nežinomas. Tai kino refleksija apie atmintį, netektį ir laiko tėkmę, įamžinanti praeities Gazą ir gyvenimus, kurių galbūt daugiau niekada nebebus. 

 

Rožavos kino komunos filmų programa

Rožavos kino komuna (Komina Film a Rojava) tai 2015 m. Šiaurės Sirijoje esančiame autonominiame Rožavos regione įkurtas kino kūrėjų kolektyvas. Jis veikia visame regione, siekdamas plėtoti ir kurti kino gamybos, peržiūrų ir švietimo infrastruktūrą, puoselėdamas naują auditoriją ir didindamas sąmoningumą, jog kinas yra išlaisvinimo ir įgalinimo įrankis.

Filmas: „Protėvių ateities vizijos“

„Protėvių ateities vizijos“ (rež. Lemohang Mosese, 2025 m., 90 min.)

„Protėvių ateities vizijos“ – tai giliai asmeniškas režisieriaus Lemohango Jeremiaho Mosesės kūrinys. Naudodamas fragmentišką pasakojimą ir mitinius vaizdus, jis sukuria įsimintiną refleksiją apie išvietinimą (dislocation) ir priklausymą (belonging).

Filmas taip pat tyrinėja Mosesės vaikystę ir jo nenumaldomą šokį, skirtą išvengti mirties bei atrasti prasmę netektyje. Nuo dulkėtų žvyrkelių, kuriuose būdamas septynerių žaidė su vieliniais žaisliniais automobiliais, iki abejingų egzilio gatvių, kur jis ištirpo anonimiškume, Mosesė susiduria su momentais, kurie jį sukrėtė ir suformavo. Jo prisiminimai persipina su motinos, budrumo ir nepaklusnumo figūros, portretu.

Tačiau „Protėvių ateities vizijos“ yra daugiau nei vieno žmogaus egzilio istorija – tai elegija miestui ir žmonėms, įstrigusiems tarp atminties naštos ir netekties neišvengiamumo. Tai yra poetiška odė kinui.

Filmą pristatys kuratorius Karolis Žukas

Filmas: „Apgautieji“

„Apgautieji“ (rež. Tewfik Saleh, 1972, 107 min.)

Filmas seka trijų Palestinos pabėgėlių, kuriuos sujungė netektis ir viltis vardan geresnės ateities, istoriją. Padedami vandens cisternos vairuotojo, trys vyrai bando kirsti sieną į Kuveitą, „pažadėtąją žemę“. Meistriška Ghassano Kanafani romano „Vyrai saulėje“ ekranizacija užima monumentalią vieta Arabų kino istorijoje ir yra vienas pirmųjų arabų filmų, nagrinėjančių Palestinos tragediją. Jį režisavo Egipto režisierius Tawfiq Saleh, o juosta buvo filmuota Sirijoje ir Irake. 

Po preciziškų restauravimo darbų, kuriems vadovavo Martino Scorsesės įkurta organizacija „The Film Foundation“ bendradarbiaujant su Bolonijos Sinemateka bei režisieriaus Tewfiko Saleho šeima, dabar galime iš naujo atrasti šį arabų kino istorijai svarbų kūrinį tokį, koks jis pirmą kartą buvo pristatytas Kanų kino festivalyje 1972 metais.

Filmą pristatys režisierius, menininkas ir aktyvistas Philip Rizk

VIDEOGRAMOS’25

6-asis videomeno, menink(i)ų filmų ir judančių vaizdų festivalis VIDEOGRAMOS šiemet grįžta su programa, kviečiančia permąstyti migracijos, išvietinimo, diasporos ir egzilio temas. Lapkričio 18 – gruodžio 10 dienomis Vilniuje vyksianti festivalio renginių serija nagrinės, kaip judėjimas formuoja mūsų santykį su vieta, bendruomene ir savastimi.

Tęsdamas ankstesnių metų tyrinėjimus apie horizontalius solidarumo tinklus ir geografinį pliuralizmą, VIDEOGRAMOS’25 atveria naują skyrių. Ką reiškia būti kelyje, kai pasaulis aplink tampa vis labiau fragmentiškas? Kaip išsaugoti empatiją, kai sienos ir tapatybės tampa gynybos, o ne susitikimo vietomis?

Migracija čia suvokiama daugiasluoksniškai – tarp išvietinimo ir priklausymo, tarp netekties ir atradimo, tarp ilgesio ir kūrybos – kartu neaplenkiant ir opių šiandieninių migracijos priežasčių – globalinio atšilimo, ekonominių krizių, karų ir konfliktų, verčiančių palikti savo namus.

.